"Sėkmingas verslas kupinas iššūkių!"

 Interviu su Gitana Mačiene:

"Kodėl įkūrėte nuosavą verslą?

Visuomet norėjau dirbti sau, o ne kitiems. Po vestuvių praėjus vos kelioms dienoms užregistravome įmonę. Su vyru nusprendėme, jog galime patys kurti verslą. Verslumo gyslelę žmogus arba turi, arba ne. Žinoma, galima tai ir išsiugdyti. Svarbiausia versle – nebijoti rizikuoti. Vadovas nuo verslininko tuo ir skiriasi, jog pastarasis nebijo rizikuoti. Manau, turiu savyje šią savybę. 
 

Kaip kilo idėja – prekiauti būtent avalyne?

Iš pradžių įkūrėme nedidelę parduotuvėlę, kurioje buvo galima rasti visko – nuo batų,drabužių iki maisto prekių. Neturėjome patirties, tačiau supratome – norint išlikti rinkoje, turime specializuotis vienoje srityje. Mūsų pasirinkimas buvo avalynė, nes ji buvo paklausi prekė, be to aš visuomet jaučiau silpnybę batams. Taip mes ir pradėjome specializuotis avalynės srityje bei kurti mažas maisto prekių, bei gėrimų parduotuves. Maisto prekėmis prekiauti mums puikiai sekėsi, kol neįsikūrė didieji maisto prekybos centrai. Pasikeitus situacijai rinkoje, nusprendėme prekiauti tik avalyne. Vieną po kito kūrėme  avalynės tinklus ir galėjome patenkinti įvairių skonių bei kainų ieškančius pirkėjus.  

Kas svarbiausia pradedant verslą?

Versle svarbiausia – turėti idėją ir pasiryžimą veikti. Taip pat reikia nuolat domėtis ta sritimi, kurioje vystote verslą. Būtina atsipalaiduoti ir nepersitempti. Tuomet idėjos pačios ateis. Jeigu jaučiate, jog idėja tinka protui ir širdžiai, tuomet verta ją įgyvendinti.Ieškokite ir rinkitės tokią sritį, kuri jums patinka, kuria jūs tikite ir kam galite skirti energiją ją neprarasdami, o ją didindami.   

Imtis naujovių versle ganėtinai sunku. Kaip sakoma, dviratis jau išrastas. Ką tuomet daryti? Viskas priklauso nuo tikėjimo idėja, pačiu savimi ir kiek daug darbo esate pasiryžę įdėti. Pradėję verslą daugelis verslininkų dirba patys. Teko ir man dirbti pardavėja, tiekėja ir vadybininke. Pradėjome nuo vienos parduotuvės Marijampolėje. Vėliau atidarėme parduotuves Vilniuje ir Kaune. Taip pamažu kūrėsi avalynės tinklai...

Kažkada teko dalyvauti seminare ir skaityti to paties autoriaus, Charles Handy knygą „Dramblys ir blusa“. Joje rašoma apie pasaulinius koncernus, globalias ilgametes tarptautines kompanijas – taip, jie drambliai. Tačiau šalia jų visada yra mažos manevringos blusos.Ieškokite savo pranašumų.Man suprantama, kokias aukštas profesines kompetencijas ir vadovavimo įgūdžius turi būti įgiję karjerą tarptautinėse kompanijose pasiekę vadovai, tačiau aš taip pat labai gerbiu žmones, kurie patys susikuria sau darbo vietą, moka sau atlyginimą ir dirba tiek, kiek nori ir gali.   

 
Kokia yra sėkmingo verslo paslaptis?

Nežinau atsitiktinių sėkmės atvejų, kuomet sėdima, nieko nedaroma ir „krenta“ pinigai. Sėkmė aplanko tuomet, kai tiki tuo, ką darai, kai nebijai būti išjuoktas, kai patiri nesėkmes ir nenuilstamai judi savo pasirinkta kryptimi.Anksčiau būčiau sakiusi, kad daug ir sunkiai dirbi, o dabar sakau – judi tikslo link! Šitą skirtumą atrasti man padėjo koučingas. Labai svarbu žinoti, ko žmogus iš tikrųjų nori – pinigų ar verslo. Jeigu tik pinigų – reikia suvokti, kad jų greitai neuždirbsi, nes versle būtina patirti visas stadijas: vystymąsi, augimą,plėtrą ir  brandą. Iš pradžių tik investuojama į verslą. Visuomet tikėjau savo sėkme versle, bet ne kalbomis, o mintimis ir darbais. Nuolatos ieškojau būdų, kurie padėtų mums išsiskirti iš konkurentų.Versle konkurencija neišvengiama, tačiau ir konkurentai padeda mąstyti, ieškoti naujų sprendimų. Buvome pirmieji, pradėjusieji organizuoti akcijas, – vaišinome kava. Žmonės sakydavo: „Tikriausiai kava bloga, jeigu nemokamai vaišina.“  Šios idėjos sklando ore. Tereikia jas pasigauti!  

Kas versle svarbiausia, norint būti lyderiu?

Versle labai svarbu tobulėti. Jeigu vadovas netobulėja kaip asmenybė, tuomet ir verslas „neauga.“ Pradėjusi dirbti maniau, kad tik mes vieni sugebame viską atlikti geriausiai. Tačiau vėliau pamačiau, jog vienas žmogus visur suspėti negali. Kai fiziškai nebepajėgi dirbti, tuomet suvoki, jog reikia perduoti dalį pareigų kitiems. Šį etapą patiria daugelis pradedančių verslininkų. Mano kaip brandaus vadovo etapas prasidėjo tuomet, kai pradėjau tikėti savo komanda. Ieškojau tokių žmonių, kurie būtų patys geriausi savo srityje. Dar labai svarbu, kaip ugdome savo žmones, ar esame pagarbūs sau ir kitiems. Aš buvau reikli sau ir kitiems ir tai gero vadovo bruožas.  

Kaip manote, verslininku gimstama ar tampama?

Vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau visi esame kūrybingi. Taip ir su verslumu. Žinoma, ne visiems jį pavyksta išsiugdyti. Yra žmonių, kuriems tai duota nuo pat jaunystės. Dažnai susiduriu su jaunais žmonėmis, norinčiais turėti savo verslą. Jie kalba su didžiuliu azartu, užsidegimu, noru. Tokie žmonės, be abejo, turi verslumo gyslelę! Aš juos skatinu, nes manau, jog tai – naudinga valstybei. Pavyzdžiui, Amerikoje, kur kiekvienas siekia įrodyti, jog yra kažko vertas, daugiau nei pusę visų gyventojų patys save išlaiko. Jie nelaukia, kol darbdavys perves atlyginimą, o patys vysto savo verslą. Tuo tarpu Lietuvoje smulkusis verslas nėra skatinamas taip, kaip galėtų būti...

Ar skatinate savo vaikus imtis verslo?

Dabar žmonių, užsiimančių nuosavu verslu, bus mažiau. Jaunimas mato dabartinę ekonominę situaciją. Savo vaikus skatinu pajausti, ko jie iš tiesų nori. Nespaudžiu jų perimti šeimos verslo. Pradėjusi prekiauti avalyne turėjau viziją, jog įmonė būtų ne šeimyninis verslas, o viena efektyviausiai dirbančių tarptautinių kompanijų. Norėjome rinkoje tapti didžiausiais – tokiais ir tapome. 

Kodėl pasitraukėte iš verslo?

Iš aktyvios verslo veiklos pasitraukiau prieš trejus metus. Norėjau kažko naujo. Kuomet žmogui puikai sekasi tik vienas dalykas, jis į tai stačia galva ir pasineria, nieko aplink daugiau nematydamas... Tuomet nebelieka balanso, ir nukenčia kitos gyvenimo sritys. Dirbti man sekėsi, todėl dirbau sunkiai ir labai daug. Esu dėkinga gyvenimui, labai anksti supratau, kad sveikata svarbiau nei darbas ir  pradėjau save stabdyti – ieškojau kitos mane dominančios veiklos. Taip pradėjau studijuoti psichologiją. Suvokiau – žmogui reikia daugiau dalykų gyvenime, negu verslo. Kiekvienam iš mūsų svarbu šeima, darbas ir draugai. Vienu metu daugiausia laiko skyriau darbui, šeima juk ir taip buvo, o su draugais susitikdavavu, kai likdavo laiko.Blogiausia, kad ir grįžęs po darbo namuose dar tebesprendi darbinius reikalus su savo sutuoktiniu.Gyvenimas mane išmokė, kad norint turėti pilnavertes visas sritis, reikia ir joms skirti daug dėmesio.  

Ką patartumėte žmonėms, norintiems kurti nuosavą verslą?

Pirmiausia – reikia idėjos. Paskui bendraminčių. Nepatarčiau imtis verslo vieniems, nes greitai išsisemsite. Dvi galvos – geriau, nei viena.O jeigu būsite trise- tai jau idėjų aljansas. Lengviau  surasite sprendimus. Esu įsitikinusi – vienam žmogui daryti verslą ganėtinai sudėtinga. 

Koks turi būti geras verslininkas?

Žmogus privalo tikėti tuo, ką daro, tikėti savimi ir jį supančiais žmonėmis. Versle būtina numatyti kiekvieną žingsnį į priekį. Dinamika ir greita reakcija taipogi svarbu. Tai, kas tinka šiandien, rytoj jau nebebus aktualu. Reikia būti labai imliam ir nuolat gaudyti idėjas. 

Didžiausia pradedančiųjų verslininkų klaida – baimė pripažinti savo klaidas. Daugeliui verslininkų atrodo, jog jie neklysta, tačiau tik pripažinus klaidas galima judėti į priekį. Jeigu žmogus neprisipažįsta klydęs, tuomet nuolat kartoja tas pačias klaidas. Vėl ir vėl... Manau, aš nuolat mokausi iš savo klaidų. 

Kaip reaguojate į sunkumus versle?

Sunkumai – netinkamas žodis. Versle yra tiktai iššūkiai ir visuomet keliami tikslai. Nepamenu, kad būčiau sėdėjusi ir verkusi, jog pas mus versle sunkumai. Viskas priklauso nuo požiūrio. Jeigu žmogus nuolat verkšlens, bet nieko nedarys, taip ir bus. Bet jeigu džiaugsis savo veikla ir darbu, tuomet seksis. 

Prieš keletą metų Lietuvos rinkai pristatėme garsų britų BHS‘s brendą, kuris patyrė visišką fiasko. Tai buvo didžiulis ir brangiai kainavęs projektas, kuris nepasiteisino. Mes neįvertinome tokių elementarių dalykų, kaip drabužių dydžių. Britės – daugiau rubensiškų formų moterys, todėl Lietuvoje didesnių dydžių drabužiai dažniausiai likdavo. Tarkim, skiriasi pagalvės formos Anglijoje ir Lietuvoje. Be to, šalies mentalitetas taipogi įtakoja verslą. Pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje reikia dirbti visiškai kitaip, nei Lietuvoje. Būtina įsiklausyti į tų žmonių poreikius ir tik tuomet atitinkamai organizuoti verslą. 

Lietuvoje nepasiteisinus BHS‘s tinklui patyrėme keleto milijonų litų nuostolių. Net ir turėdami rinkoje patirtį, nesugebėjome įvertinti rizikos. Džiaugiuosi, kad įmonė sugebėjo atlaikyti tokius iššūkius. Juk ne visiems pavyksta! Dažnai įmonės iš pradžių dirba nuostolingai, tačiau juk nebūtina jas uždaryti. Ir nereikia tikėtis, jog po trijų mėnesių įmonė pradės nešti pelną. Jauniems verslininkams patariu palaukti bent devynis mėnesius, o dar geriau – metus, dvejus... Juk reikia įdėti daug triūso ir širdies. Dažnas susidūręs su iššūkiais skuba uždaryti įmonę. Siūlau pasidarbuoti ilgiau. 

Ar tai pirmasis Jūsų bankrotas?

Pirmąjį bankrotą patyriau 14 metų. Būdama paauglė prekiavau ledais. Man puikiai sekėsi. Kasdien užsakydavau vis daugiau ir daugiau ledų, tačiau juos reikėdavo skubiai parduoti, nes didelis jų kiekis paprasčiausiai netilpdavo į šaldiklį. Pamenu, sykį atvežė daug ledų ir pradėjo lyti. Žmonės nebeperka. Todėl iš pykčio valgiau tirpstančius ledus, nes man už juos reikėjo susimokėti. Pardavinėti ledus atrodo paprasta, bet jeigu nori daugiau parduoti ir uždirbti,  reikia rizikuoti. Aš rizikavau, nors teko patirti ir bankrotą. 

Šiandien, skaitydama paskaitas verslo temomis, bankrotą apibūdinu kaip vieno verslo etapo pabaigą. Žmogaus, turinčio verslo gyslelę, bankrotas nesužlugdys, o priešingai – skatins mokytis iš savų klaidų ir toliau kurti. Tikiu, netgi dabar daugeliui bankrutuojančių verslininkų pavyks sukurti naujų produktų ar paslaugų. 

Ar po patirtų iššūkių tapote atsargesnė?

Galime arba susitaikyti su iššūkiais ir judėti į priekį, arba ne ir stovėti vietoje. Gyvenime nėra neišmoktų pamokų. Kiekviena pamoka man atnešė patirtį.Svarbu mūsų požiūris į tai. Kai skridau atsisveikinti su britais, jiems tai buvo didžiulė staigmena – nesitikėjo. Tačiau ir atsisveikindama sakiau, kad galbūt mūsų keliai vėl kada nors susikirs... 

Ko reikia žmogui, kad galėtų pradėti nuosavą verslą?

Svarbu išsiaiškinti, ko žmogus siekia ir koks jo tikslas, nes nuo to priklauso verslo sėkmė. Jeigu žmogus nežino, ko nori iš verslo, tuomet negali jo vystyti. Netgi sunkmečio metu daugelis verslininkų nežino ką daryti, tačiau reikia išsiaiškinti, ko pats verslininkas nori – restruktūrizuoti įmonę ar visiškai pasiduoti? Išeitis visuomet yra – svarbu ją surasti. Jeigu yra klausimas – yra ir atsakymas. Yra daugybė sprendimo būdų, tačiau dažnas mūsų pabandęs vos kelis sako – nesiseka,neveikia! Apribojame save ir jų neieškome, sakydami – negaliu. "

PABAIGA.
Tvirtas tikėjimas ir meilė veiklai, kurią vystai. Ne problemos, o iššūkiai suteikia įmonei galimybę augti. Svarbiausia nebijoti daryti klaidų, jas pripažinti ir iš jų pasimokyti. Tai Gitanos Mačienės požiūris į verslą. Jos atkaklumas, ryžtas ir drąsa nebijoti rizikuoti iš nedidelės krautuvėlės Marijampolėje išsiplėtė į pelningą 100 parduotuvių tinklą. 

............................................................................................................................................................................................................

Visi straipsniai

Susiję straipsniai: