Ką šiuo metu veikiate? „Keistas klausimas, – atsakysite. – Skaitau šį straipsnį!“ Tai – tik dalis tiesos. Straipsnį skaito jūsų protas. O ką veikia kūnas? Ar patogiai sėdite? Na štai, pasitaisėte pečius. Ir kojos šąla. Žmogus – ne tik mintys, bet ir emocijos, pojūčiai. Kūno ir sielos tarpusavio priklausomybė yra savaime suprantamas dalykas primityvioms tautoms, tokioms kaip maoriai. Praktinį tokios išminties poveikį padeda pajusti mauri.
Kas yra mauri? Paslaptingas ritualas, gydymo būdas ar tiesiog masažas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako kineziologė kineziterapeutė Aura Leonaitė, šia praktika užsiimanti jau pustrečių metų. Žmonės pas ją ateina dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni nori atsipalaiduoti, pajusti, „išgirsti“ savo kūną, kiti – palengvinti fizinį skausmą, treti yra kamuojami emocinių bėdų. Kineziterapeutė teigia, kad mauri gali padėti visais išvardintais atvejais, nes ši sistema apima visą žmogų. Sielai sergant suserga ir mūsų kūnas, tik reikia išmokti suprasti jo kalbą.

Kūno atmintis
Pokalbis prasideda nuo daugeliui Rytų filosofijų įprastos rekomendacijos – buvimo „čia ir dabar“. Tačiau buvau pakviesta stebėti ne savo išorinę aplinką, garsus ir kitus dalykus, o save, t. y. kas šiuo metu su manimi vyksta: paklausyti, kaip plaka širdis, kaip kvėpuoju, kaip jaučiasi mano kojos, nugara. „Mes pamirštam, kad esam kūne“, – sako A. Leonaitė. Ir aš negaliu su ja nesutikti. Tikrai, ilgai buvau tai pamiršusi, kol nesuskaudo nugara. Kineziterapeutė pasakoja: „Žmogus guli ant masažo stalo, o jo kairė koja nesustodama muša ritmą… Aš jo klausiu: „Ką jums nori pasakyti jūsų koja?“ O jis atsako: Kokia koja?“ Neįsisąmonindami, kas vyksta su mūsų kūnu, gyvename tarsi atskirti nuo savęs. 
      Mauri – ne tik masažas, tai ir darbas su kūnu, arba kūno terapija. Šios terapijos metu žmogus įsitikina, kad jo kūnas turi atmintį, o padedamas kineziterapeutės išmoksta tą atmintį panaudoti savo problemoms spręsti. Terapeutas „kalbina“ žmogaus kūną. Tai daroma garsiai. „Pavyzdžiui, aš klausiu: kokie tavo įsitikinimai lėmė tai, kad sėdmens nervas užsispazmavęs? Sukeliu klientui tokią būseną, kurioje jis atsimena, nuo ko viskas prasidėjo. Atsimena mūsų kūnas, tiksliau, jo ląstelės. O tada ir protas pradeda atkurti įvykius, žodžius ar mintis, kurie sukėlė tokią būklę. Gulėdamas ant masažo stalo žmogus atsimena, kokie jo priimti sprendimai nulėmė atsiradusį kūno disbalansą. Taip išprendžiamos ir emocinės problemos, kurios pasireiškia kaip liga“, – pasakoja A. Leonaitė. O atsakydama į klausimą, kaip galima ištaisyti neteisingus seniai priimtus sprendimus, užtikrina: „Kūnas ištaiso pats. Nes jis atsimena būklę, kurioje buvo iki sutrikimo. Juk jei supranti, kad tavo stuburo slanksteliai pasislinko nuo įtampos galvoje, tą įtampą atpalaidavus susitvarko raumenų balansas ir stuburas pradeda grįžti į vietą.“

Ką sako iškrypęs stuburo slankstelis?

Psichologinių problemų išraiška per kūno simptomus, ligas vadinama psichosomatika. Skrandžio opa, anoreksija, bulimija, bronchinė astma dažnai laikomos psichosomatinėmis ligomis, tai yra ligomis, kurios slepia tam tikrą psichologinę priežastį. Ar egzistuoja kokios nors universalios priežastys, kuriomis galima aiškinti tam tikrus sutrikimus, skausmus? A. Leonaitė teigia, kad labai apibedrintai tokias priežastis galima nustatyti: „Pavyzdžiui, jei yra problema su pečiais, skauda sprandą – žmogus neša arba įsivaizduoja, kad neša naštą. Ji jam per sunki arba primesta. Baimė, užgniaužtas pyktis dažniausiai „apsigyvena“ skrandyje. O sėdmens kriaušinis raumuo užsispazmuoja tada, kai tam tikri mūsų įsitikinimai atgyvena ir mums nebe tarnauja, o kenkia.“ Tačiau kineziterapeutė pabrėžia, kad kiekvienu individualiu atveju kūno simptomų interpretavimas yra individualus: „Dirbau su moterimi, kuriai, vos tik atsigula ant masažo stalo, pradeda skaudėti dešinę koją. Jokios traumos ji nėra turėjusi. Natūraliai man kyla klausimas: ką ji taip nori daryti ir ko nepadaro (paprastai, kai žmogus nedaro to, ką norėtų daryti gyvenime, jam skauda kojas – pėdas, čiurnas)? Tačiau, pasirodė, kad problema yra kitokia: moters suaugęs sūnus nori pradėti gyventi savarankiškai, o mama tam priešinasi…“
            Yra daug ir įvairių darbo su kūnu sistemų, požiūrių bei metodų. A. Leonaitė, savo praktikoje išbandžiusi ir klasikinį, ir kinų medicinos principais paremtą masažą, teigia, kad tik mauri jai suteikė galimybę pažvelgti į žmogų, kaip į visumą. Mauri masažo ir kūno terapijos metu kineziterapeutė aiškiai pastebi kūno rodomus ženklus. „Kūnas reaguoja į poveikį. Jeigu žmogus turi problemą, šis metodas padeda man ją pamatyti. Jei tai – skrandžio problema, šis pradeda virpėti ir trūkčioti, jei kankina migrena, raukosi kakta. Būna net ir taip, kad žmogus, niekada nedaręs jogos, mauri kūno terapijos seanso metu atsistoja tam tikra jogos poza – asana! Tiesiog galiu girdėti, kaip tuo metu trakši jo stuburo slanksteliai“, – teigia kineziterapeutė.

Švelnių prisilietimų galia

Mauri gali būti atliekamas dvejopai: arba masažas, arba kūno terapija. Tai priklauso nuo kliento pageidavimo. Jei ateisite pas mauri atliekantį kineziterapeutą dėl skausmo ar problemų, jums bus pasiūlyta kūno terapija. Tačiau pažintį su mauri vertėtų pradėti nuo masažo. Jis padeda atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
   Masažas atliekamas skambant tradicinei maorių muzikai: vienokia (vyriška, aktyvesnė) skamba masažuojant nugarą ir kitokia (moteriška, švelnesnė) – atliekant kūno priekio masažą. Nors masažas švelnus ir malonus – visas kūnas įtrinamas šiltu aliejumi, – jo poveikis yra stiprus. Masažuotojas dirba vidine dilbių puse, plaštaka užbaigdamas judesį, jėgai naudodamas savo kūno svorį. Nuosekliai, pagal tam tikrą sistemą išmasažuojamas visas kliento kūnas, pabaigoje jis apgaubiamas šiltais rankšluoščiais.
   Nuo klasikinio šis masažas skiriasi pačiu kontaktu su klientu – mauri atliekantis specialistas šoka… su kliento kūnu. „Darydama mauri aš visą laiką šoku, todėl visiškai nepavargstu. Šį masažą yra labai malonu daryti, – teigia A. Leonaitė ir priduria. – Mūsų protui toks masažas yra labai neįprastas, todėl jis iš karto pasitraukia į šoną. Žmogus atsiduria „čia ir dabar“ ir pradeda girdėti save, savo kūną.“

Išgirsk, ką tau sakau!

A. Leonaitė teigia, kad susipažinęs su mauri žmogus visam gyvenimui gauna įrankį, padėsiantį jam išgirsti savo kūną. Pasak kineziterapeutės, su savo kūnu reikia šnekėtis taip pat, kaip šnekame su kitu žmogumi. Jei norime gauti atsaką, klausti savęs reikėtų konkrečiai ir aiškiai. Juk mama, paklaususi savo vaiko: „Ar tau skauda rankytę?“, gauna daug išsamesnę informaciją nei paklaususi: „Na ir kaip tu dabar jautiesi?“
   Jei jus kankina neiškūs skausmai, jaučiate nuovargį, tam tikros kūno dalies maudimą ar spaudimą, jei išsausėjo oda, kankina nemiga, paklauskite savęs, kas atsitiko. Klauskite. Tiesiogine prasme. „Pavyzdžiui, galima klausti savo skrandžio: pasakyk, kodėl tu sergi gastritu? Svarbu tarsi „nusileisti“ į savo skrandį, tapti juo. Nesąmoningai net žmogaus poza pasikeičia – jis susisuka taip, lyg pats būtų skrandis. Ir tada jis garsiai pats sau atsako: „Man nepatinka, kad tu geri daug kavos!“ Arba: „O kodėl tu eini miegoti po trijų nakties?! – pataria A. Leonaitė ir pasidalija asmenine patirtimi. – Kai man pradėjo slinkti plaukai, aš jų tiesiai paklausiau: na, ir kodėl jūs slenkat?! Ir išgirdau tokią tiradą apie dažus… Elementaru? Tačiau iki tol aš niekaip to nesupratau.“
    Ką dabar veikiate? Pajuskite savo akis, pečius, kojas. Giliai įkvėpkite, apžvelkite visą savo kūną – nuo galvos iki pirštų galiukų. Pajuskite, kaip vis labiau susitapatinate su kiekviena savo ląstele. Čia ir dabar.

Aldona Steponavičiūtė

Šaltinis: Žurnalas "AŠ IR PSICHOLOGIJA"       www.asirpsichologija.lt