Garso terapija II

 Planetos išgydymas Sakraliniais garsais

Selesta Adams interviu

Jonathan Goldman yra autorius knygų: „Gydomieji garsai: harmoninių priegarsių jėga“, „Dažnių pasikeitimas: šviesos technologija“ ir „Pamestasis akordas“. Jis mokėsi tiek pas garso meistrus iš mokslinės srities, tiek pas besilaikančius dvasinių tradicijų garso meistrus, jų tarpe pas dainuojančius vienuolius iš Gioto ir Giome vienuolynų, ir buvo įkvėptas Meistro Giesmių Atlikėjo (Čantingo) iš Drepung Loseling vienuolyno, tibetiško čantingo mokymui. Detalesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą: www.healingsounds.com/articles/goldmanbio.asp. 

Jo paskutinis rašto darbas vadinasi „Aukščiausiasis Om“ (Ultimate Om). Jis visai neseniai išleido savo pirmąją video-instrukciją, kuri vadinasi „Gydomieji garsai: gydymo garsu principai“.

Selesta: Daugelis žmonių įsitikinę, kad Sferų Muzikos idėja – tai kažkas daugiau nei vien tik metafora. Apie Pitagorą kalbėta kaip apie žmogų, turintį gebėjimų girdėti planetų garsus ir jausti jų vibracijas. Ar mes galime savyje išlavinti sugebėjimą girdėti Sferų Muziką?

Jonathan: Jei žmogus nuoširdžiai trokšta girdėti Kosmoso garsą, tuomet tai įmanoma. Savo knygoje „Gydomieji garsai“ aš pasakoju apie akustinę klausymosi jogą. Aktyviai klausydamiesi, Jūs keičiate realybės priėmimo būdą.

„Klausymasis“ – vienas iš nuostabių aktyvių išgyvenimų, prie kurio mes galime lengvai prisiliesti. Tai gebėjimas, suteiktas mums nuo gimimo, kurį mes metams bėgant prarandame. „Girdėjimas“ – tai pasyvi patirtis, kurios procese garsai gali būti arba negali būti išgirsti ir atpažinti ausimi, o to pasekoje nukreipti į smegenis stimuliacijai. „Klausymasis“ ne pasyvu. Tai aktyvu.

Vedų sanskrito kalboje egzistuoja skirtumas tarp vidinio ir išorinio garso. Yra girdimas garsas, kuris vadinamas ahata. Jis dar vadinamas „išgaunamu garsu“: tai vibracijų, vykstančių fiziniame lygmenyje, rezultatas. Taip pat yra garsai anahata – negirdimi, vidiniai garsai. Jie nėra sukuriami fizinių vibracijų rezultate, juos greičiau galima pavadinti „neišgaunamaisiais“. 

Praktiškai visi gali girdėti garsus ahata. Tuo tarpu garsus anahata gali girdėti ir išgyventi tik daugiau patyrę, praktikuojantys meditacijas žmonės. 

Selesta: Knygoje „Gydomieji garsai“ Jūs rašote, kad senosios mistinės Egipto, Romos, Graikijos, Tibeto ir Indijos mokyklos, o taip pat ir kiti žinių centrai, turėjo įvaldę aukšto lygio mokslines žinias apie garsą, kur žiniai ir kerėtojai buvo dar ir muzikantais. Kodėl vienos kultūros daugiau nei kitos suvokia garso galią ir linkusios suteikti tam didesnę reikšmę?

Jonathan: Iš tikrųjų, aš esu įsitikinęs, kad Jums peržiūrėjus skirtingas tradicijas, egzistuojančias šioje planetoje, Jūs atrasite, kad faktiškai kiekviena kultūra ir aborigenų grupė yra susiderinusi su garso energija. Pažvelgę į mūsų prigimtį, vidinę esybę surasime, kad garso energetinės formos visada ten buvo. Kai kurios tradicijos, jų tarpe ir daugelis mūsų vakariečių, tiesiog tai užmiršome. 

Pavyzdžiui, yra tokie peruietiški muzikiniai indai (blowing vessel). Mano draugas Daniel Statnikov iš naujo juos atrado maždaug prieš dvidešimt metų. Jie neša savyje didelę jėgą. Jie surasti Peru kapavietėse su mumijomis. Yra specialūs grojimo jais būdai, kurie keičia smegenų bangų veiklą ir padeda pasiekti pakitusią sąmonės būseną.

Maždaug prieš dešimt metų aš kalbėjausi su vienu peruiečių šamanu ir pasiteiravau jo apie šiuos muzikinius indus. Pasirodė, jis žino apie juos! Jo žodžiais tariant, kažkoks amerikietis papasakojo jam apie šiuos instrumentus. Mano spėjimas būtų toks, kad žinojimas visada buvo ir tik laikui bėgant jis kito ir jau kiek pasikeitęs buvo perduodamas iš vienos grupės kitai. Jis niekur nedingdavo.

Selesta: Jūsų nuomone, kokia senovinė Sferų Muzikos išmintis buvo prarasta?

Jonathan: Buvo sudeginta Pitagoriečių mokykla Graikijoje. Joje reikėjo praeiti tris iniciacijų pakopas. Trečiojoje mokymų pakopoje inicijuotiesiems būdavo suteikiamos tiesioginės žinios apie gydomąsias ir keičiamąsias garso ir muzikos energijas. Aleksandrijos bibliotekos taip pat buvo sudegintos. Ir tokie dalykai tęsėsi gana ilgą laiką. Kažkas stengėsi paversti nuo savęs priklausančiais tuos, kurie turėjo jiems reikalingos išminties ir žinių.

Tikėtina, kad daugelį amžių įvairūs žmonės stengėsi nušluoti nuo žemės paviršiau ir paneigti milžinišką garso galią gydymui ir transformacijos procesui. Aš esu tikras, kad mokėjimas panaudoti savaime gimstančius, natūralius garsus įvairiems postūmiams ir pasikeitimams fiziniame, emociniame ir eteriniame kūnuose, balanso ir rezonanso atkūrimui, buvo tiesiog prarasti ar užmiršti, taip pat kaip ir mūsų gebėjimas pasinaudoti garsu sąmonės būsenos keitimui.

Man pasisekė, kad galiu prisidėti prie šio suvokimo atgaivinimo planetoje. Pamiršdami panašius dalykus, mes paneigiame žinias apie garso galią, galinčią gydyti ir transformuoti. Tai jėga, tai Dievo dovana, kuri yra kiekviename iš mūsų. Mes galime keisti vibracijų dažnius išgaunamo garso pagalba. Tai nepaprastai veiksminga ir padeda savęs transformacijos kelyje, ir tuo pačiu tai švelnus ir natūralus būdas, kurio lengva išmokti.

Selesta: Ar Jus jaudina tai, kad mes prarandame tibetiečių ir kitų kultūrinių grupių išmintį apie garso galią ir muziką?

Jonathan: Manyčiau, kad ne. Aš dedu dideles viltis į įvairias garsą įrašančias technologijas. Kaip pavyzdys, mano draugas, didžiai gerbiamas Lama Taši, kuris yra Giesmių Atlikimo Meistras (Chant Master) Drepung Loseling (Drepung Loseling) vienuolyne, šiandien turi skaitmeninę garso įrašymo įrangą, kurios dėka jis gali įrašyti savo mokytojų ir jų mokytojų mokytojų atliekamas giesmes dar jiems neiškeliavus į kitą pasaulį. Jis tap pat įrašo jas į skaitmeninį katalogą net neišeidamas iš savo vienuolymo

Vakaruose yra daugybė žmonių, kurie mokosi groti didžeridu ir dirba su Australijos aborigenų tautomis. Vyksta asimiliacija, tam tikros kultūros išnyksta, tačiau tuo pat metu čia, vakaruose, vyksta tam tikras atgimimas.

Daugelis žmonių studijuoja svetimų kultūrų ir tradicijų sakralinius garsus. Tarkime, Patricija Moffitt Kuk įrašė šventus ritualus ir atliekamas giesmes, priklausančias daugybei skirtingų tradicijų Indijos ir Indonezijos atsiskyrusiems kaimeliams, kuriuose šie ritualai ir garsai jau užmirštami. Pati ji yra dvasinės etninės muzikos žinovė, kuri atlieka nuostabų darbą. Taip pat yra daugybė kitų žmonių, kurie užsiima panašiais dalykais tam, kad šie garsai ir toliau gyvuotų.

Ir mano manymu, kai kurie iš šių garsų tampa Pasaulinės Muzikos dalimi. Pasaulinė Muzika pradeda apjungti savyje sakralinius garsus, priklausančius įvairiausioms tradicijoms, taip atverdama žmonėms akis, ausis ir širdis, priversdama juos įsiklausyti į tuos garsus įvairiausiais būdais.

Praeitą savaitę mes su geru draugu Kitaro turėjome pasirodymą. Praeitais metais jis aplankė daugybę Japonijos šventyklų, įrašinėdamas įvairiausius tokių instrumentų kaip taikos varpeliaii (peace bells) garsus. Ir nors kažkokia dalis kultūrinės išminties ir muzikos nyksta, kaip bebūtų liūdna, - visgi yra žmonių, įkvėptų tam, kad įrašinėtų ir prisidėtų prie šių garsų išsaugojimo.

Selesta: Aš skaičiau Jūsų fantastinį romaną „Pamestasis akordas“. Pagrindinis romano veikėjas Kristoferis Šeidas (Christopher Shade) deda milžiniškas pastangas, kad atkurtų kompiuterio sukurtą garsą - Pamestąjį Akordą, kuris atvertų duris į daugiapakopį pasaulį ir apdovanotų žmogų neribota galia valdyti žmonijos likimus. Tai primena Frodo Bagginso ir Brolijos pastangas sunaikinti žiedą, arba Garrio Potterio pastangas sukliudyti piktąjam burtininkui užvadyti Filosofiniu Akmeniu. 

Jonathan: Knygos „Pamestasis akordas“ siužetas vyksta Boulderio mieste ir čia pateikiama rokenrolo muzikanto istorija, kurio draugas, irgi muzikantas – klavišininkas, sukuria dažnių seriją. Šie sukurtieji dažniai geba keisti mantras į tam tikrą dažnių rinkinį. Po to, panaudojant sintezatorių, tie dažniai dirbtiniu būdu sudėliojami sluoksniais, taip sukuriant plyšius tarp skirtingų dimensijų.

Knygos siužete yra „blogiukas“, kuris siekia perimti Pamestojo Akordo kontrolę. Jis nusilenkia kultui ir pagrobia Pamestąjį Akordą, kad galėtų pavergti planetos žmones. Ronekrolistas Kristoferis Šeidas sieka susigrąžinti Pamestąjį Akordą ir išgelbėti pasaulį. Siužetas iš tiesų kvapą gniaužiantis ir jame neįtikėtinai daug dvasinės tiesos ir informacijos.

Iš tiesų, „Pamestasis akordas“ turėjo būti trilogijos pirmoji dalis. Antroji dalis turėjo vadintis „Tibeto Bliuzas“ (Tibetan Blues), o trečiąją dalį, siužetas kurios turėjo vykti Australijoje, buvo planuota pavadinti „Sapne tūnantys pavojai“ (Danger in Dreamtime). Parašiau maždaug pusę knygos „Tibeto Bliuzas“, ties kuo ir sustojau, nes buvau pakviestas užsiimti daugybe kitų reikalų ir taip nebesugrįžau prie knygos rašymo.

Selesta: Ar Jūs pats kada nors mėginote sugauti šį prarastąjį akordą ir užrašyti jį?

Jonathan: Parašęs „Pamestąjį Akordą“ aš sukūriau „išsaugotą“ „Pamestąjį akordą“, kuris galėtų padėti žmonėms jų vystymosi procese, panaudojant garsinę Merkabą. CD-diskas „Pamestasis Akordas“, mano manymu, yra labai pažangus garso įrašas. Tai kelionė, kuri vienu metu vyksta ir per čakras, ir per Kabalos Gyvenimo Medį.

Selesta: Kaip Jūs manote, ar vienodai svarbu yra patiems mokytis kurti garsus ir tonus, ar išmokti klausytis tam tikrų tonų ir sakralinių garsų?

Jonathan: Mano įsitikinimu, visi mes esame unikalios vibruojančios būtybės, ir kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę mes galime varijuoti savo fiziniais, eteriniais, emociniais ir dvasiniais rezonanso dažniais, ypatingai įvairių aktyvacijų ir evoliucijos būdų dėka. Todėl mano manymu, mes turime ištrūkti iš mums įprastų klausymosi rėmų ir išplėsti savo balso diapazono ribas.

Selesta: Džiugu, kad Jūs atkreipiate dėmesį į tai, jog įvairios sistemos skirtingai aprašo garsus, atitinkančius vieną ar kitą čakrą. Jūsų knygoje „Gydomieji Garsai“ pateikiamos skirtingos čakrų garsų schemos – tai ir Rendalo MakKlelano (Randall McClellan), ir Kei Garnerio (Kay Gardner), Piterio Maiklo Hamelio (Peter Michael Hamel), ir Jūsų paties variantas.

Jonathan: Esu tikras, kad visi mes esame unikalios vibruojančios būtybės, todėl formuluotė, kad štai šis dažnis tinka šitam organui, o šitas dažnis – kitam organui, ne tik įspraudžia mus į rėmus, bet netgi yra klaidinga.

Atsimenu, kaip kartą sėdėdamas prie kompiuterio svarsčiau: „Viešpatie, kaip gali taip būti?“. Jei yra mokslinis paaiškinimas, pagrindžiantis garso panaudojimą gydymo tikslais, kaip tuomet gali taip būti, kad dvasinis meistras A sako, jog atliekama mantra rezonuoja su viena čakra, o dvasinis meistras B tvirtina, kad atliekama mantra rezonuoja su kita čakra, o meistras C teigia dar kažką naujo, ir finale kiekvienas sako skirtingus dalykus.

Aš pamačiau, kad sistemos, kalbančios apie garso, muzikos ir spalvų panaudojimą gydymui, prieštarauja viena kitai, kas mane visiškai sutrikdė. Ir tuomet aš išgirdau balsą, kuris aiškiai ištarė: „Ne tik garso dažniai sukuria efektą, bet dar ir ketinimas žmogaus, kuris kuria tą garsą“.

Mano knygoje pateikiama formulė, ir aš manau, tai viena iš svarbiausių formulių, kurias aš išvedžiau:

Dažnis plius Ketinimas lygu Gydymas.

Tai reiškia, dažnis plius ketinimas ir energija, kurią Jūs nukreipiate į kuriamą garsą – viskas turi įtakos rezultatui. Man tarsi prašviesėjo protas ir aš absoliučiai tiksliai tai pamačiau.

Dabar aš suprantu, kodėl naudodamos skirtingas sistemas, įvairios grupės žmonių pasiekia teigiamų rezultatų. Ir tai nuostabu. Jūs galite kam nors pasakyti: „Štai šis garsas sukurs štai tokį efektą“. Ir žinote ką? Taip ir bus. Tai įvyksta, nes egzistuoja susitarta tikrovė. Tikrovė, kuri sukuriama bendrai.

Žvelgiant iš trimatės realybės taško, dažnis ir ketinimas vaidina vienodai svarbų vaidmenį. Priklausomai nuo to, kaip mes persikeliame į aukštesnes sąmonės būsenas ir vystymosi lygius, ketinimo svarba išauga iki 90 %, o dažnių reikšmė sumažėja iki 10 %. Indijoje ir, tikėtina, kitose pasaulio dalyse, yra dvasinių meistrų, kurie sugeba kurti pačius įvairiausius garsus. Jie gali plūstis keiksmais ir tuo pačiu gydyti jus nuo įvairiausių ligų, arba sugeba praverti duris tarp skirtingų dimensijų. Ir viskas todėl, kad jie nepaprastai tyros būtybės su aukštų dažnių vibracijomis.

Aš visuomet sakau žmonėms, kuriuos mokau, kad svarbiausia yra suvokti tai, kas vadinama garso psicho-akustika – fizinę garso įtaką protui ir kūnui. Svarbu subalansuoti kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių veiklą.

Selesta: Kokiu būdu vizualizacija sustiprina garso jėgą?

Jonathan: Vizualizacija taip pat apima ir emocijų pergyvenimą. Tai ne tik vaizdiniai. Tarkime, kai jūs patys tampate užuojautos ir meilės energija dainuodami mantrą, ji pasidaro gerokai efektyvesnė.

Garsas ir ketinimas susidėlioja sluoksniais – vienas ant kito. Kuomet taip atsitinka, efektas dvigubai sustiprėja – jėga didesnė, nei paprastu būdu sujungiant šias dalis. Kada Jėzus sakė: „Ten, kur susitinka du ar trys mano vardan, ten aš tarp jų“, - jis nekalbėjo formaliai. Sakralinio garso efektas grupėje būtent toks. Matematika čia kardinaliai kitokia. Vienas plius vienas lygu trys ir netgi daugiau.

Būtent dėl šios priežasties mes siūlome žmonėms rinktis į grupeles, dainuoti sakralinius garsus ir patirti visa tai patiems. Tokiu būdu jūs galite sukurti šventą erdvę. Taip galima pakeisti išsibalansavusios srities dažnius. Ir transformuota, nauja energija išliks, kraštutiniu atveju, bent kurį laiką, nes jūs pakeitėte paties lauko struktūrą. 

Selesta: Aš žinau, kad Jūs turite parašęs straipsnių ir knygoje yra skyriai, paskirti mantroms, ir Jūs galite valandų valandas apie jas kalbėti, bet ar galėtumėte trumpai paaiškinti, kodėl jos neša savyje tokią didelę jėgą?

Jonathan: Mantros – tai galios žodžiai, kurių šaknys siekia įvairias tradicijas, ir atliekamos dainuojant jas balsu ar kartojant mintyse. Jos padeda žmogui įeiti į rezonansą su dieviškomis būtybėmis arba su tokiais energetiniais atributais, kaip užuojauta ir išmintis.

Galima išskirti esmines mantras, kurios specialiai atliekamos gydymo tikslais, kurios rezonuoja su čakromis, eteriniais energetiniais centrais, ir balansuoja jas. Indiškoje tradicijoje jos vadinamos Bidža mantromis arba Šakninėmis-mantromis. Mano užrašuose apie čakrinį dainavimą mes naudojame kelias rūšis garsų ir mantrų, rezonuojančių su čakromis.

Taip pat yra mantros, kurių dainavimas prišaukia ypatingas būtybes, apdovanotas įvairiais sugebėjimais ir gabumais, tokias kaip Tara, moteriškas Gailestingojo Tibeto Budos vaizdas, kurios pavyzdžiu sukurtos daugelis kitų moteriškų būtybių, pradedant kiniečių Guanj Inj ir baigiant Mergele Marija krikščioniškoje tradicijoje. Taros mantros dainavimas leidžia žmogui tapti vientisu su Taros energija. Žmogų, dainuojantį mantrą, apgaubia aukštesnė užuojauta ir apsauga.

Mantros aptinkamos praktiškai kiekvienoje kultūroje. Daugiausia apie jas žinoma Indijos ir Tibeto tradicijose, bet šventųjų žodžių dainavimas plačiai paplitęs ir įvairiose kitose religijose bei dvasinėse kultūrose po visą pasaulį. Tokių mantrų pavyzdžiai yra žydų Šema, „Alla Chu Akbar“ islamiškoje tradicijoje ir Dievo Motina krikščioniškoje tradicijoje.

Šiandien dauguma žmonių domisi tuo, kas vadinama Mer-Ka-Ba. Žydų kalboje šis žodis reiškia „vežimas“. Mer-Ka-Ba aktyvuojama siekiant sukurti būdus, kaip pasiekti aukštesnes sąmonės būsenas. Žydų tradicijoje labiausiai paplitęs būdas aktyvuoti ir gauti priėjimą prie Mer-Ka-Ba, o taip pat susijungti su Dieviškumu, yra šventojo Dievo vardo giedojimas. Viename iš paskutiniųjų mano rašto darbų, „Šventoji Harmonija“ (Holy Harmony), kaip tik ir naudojamas senovinis sakralinis Jėzaus vardas tam, kad įeiti į rezonansą ir pasiekti Kristaus Šviesą. Neįtikėtinai stipri patirtis.

Selesta: Jūs tikite, kad susirinkę drauge ir dainuodami mantras, žmonės gali daryti teigiamą įtaką Žemei?

Jonathan: Taip, šiandien žmonėms iš tiesų ypatingai svarbu yra apsijungti ir dirbti drauge, sujungiant savo balsus dainavime ir vizualizaciją, dažnius su ketinimais. Tokiu būdu mes galime padėti planetai pasiekti naują Taikos ir evoliucijos lygmenį.

Kaip jau ir minėjau, realybė yra bendras kūrybos procesas. Geriau netgi tiktų frazė „tarpusavyje suderinta realybė“. Iš esmės, tai mūsų bendras sukurtų minčių ir įsitikinimų rezultatas. Tokiu būdu ją gali pastūmėti į aukštesnį lygmenį ir pakeisti netgi nedidelis skaičius žmonių, kurie atlieka ganėtinai stiprų meditacinį darbą. Esu įsitikinęs, kad būtinas šiam reikalui žmonių skaičius lygus kvadratinei šakniai iš vieno procento bendro žmonių kaičiaus.

Selesta: Mūsų kultūroje dauguma žmonių prarado sugebėjimą koncentruotis ties kažkuo vienu. Laiko deficito sindromas šiandien sutinkamas daug dažniau nei bet kada anksčiau.

Jonathan: Taip, tai tiesa. Vienas mitingas už Taiką surenka daugiau nei aštuonis tūkstančius žmonių, o mes lig šiol nepasiekėme Taikos visame pasaulyje. Mano akimis žiūrint taip vyksta todėl, kad žmonės panašiuose mitinguose tiesiog nėra totaliai susikoncentravę ties tuo, kas svarbiausia esamu momentu.

Nepaisant to, aš laikau gyvybiškai svarbiu dalyku mums visiems rinktis drauge, dainuoti mantrą „Om“, nusiteikti ir dainuoti garsą „Aa“. Tuomet bus pasiektas tas pats bendrumo veikiant drauge efektas. Garsas, sustiprintas ketinimo galia, išaugina besimeldžiančio energiją. Kviečiu visus burtis į grupeles ir generuoti garsus, kuriančius Taiką Žemėje.

Selesta: Man labai patinka, kaip Jūs aprašote skambėjimo procesą (suderinimą – angl.toning) ketinimo pagalba knygoje „Gydomieji Garsai“.

Kada jūs kuriate garsą, įsivaizduokite, kad iš širdies, gerklės ir trečiosios akies sričių sklinda energetiniai spinduliai. Įsivaizduokite, kad šie spinduliai sklinda iš jūsų centrų ir susikerta sukuriamo trikampio viršūnėje, kuris yra sakralinio garso vidurio taškas. Iš širdies sklinda Dieviškoji Meilė, iš gerklės - Dieviškasis Garsas, o iš trečiosios akies – Dieviškoji Išmintis, tuo metu, kai jūs kuriate garsą. Ši vizualizacija sustiprins sakralinį garsą ir panašiai sustiprės skambėjimas, kuris prisipildys harmoninių priegarsių ir taps dar efektyvesnis.

Jonathan: Mes galime pastatyti Sakralinio Garso Šventyklą, ir šios šventyklos bus girdimos visoje planetoje. Jos nebūtinai turi tapti statiniais, jos tiesiog gali būti žmonių susibūrimų vietomis, kur jie drauge dainuos garsus, kurie aktyvuos, palaikys planetą ir prisidės prie jos vystymosi. Greitu laiku panašūs dalykai pradės vykti daug dažniau, ir būtent toks yra mano darbo tikslas. Veikdami drauge, mes galime dirbti užjausdami ir padėdami vienas kitam, kad pasinaudodami garsu ir vizualizacija prisidėtume prie bendros harmoningos tikrovės kūrimo šioje planetoje.

Kokia palaima!